kušlėkas

kušlė̃kas sm. (2) žr. 2 kušlius: Tai kušlė̃kas – nemato, kas ir po kojom dedas Vrn. Kad gerai nematai, kušlė̃ke, tai prisikišk arčiau prie akių Vrn. ^ Čiūpoja apie savo nosį kap kušlė̃kas Nč.